Kol Jie Miršta Lyrics

Kylant iš karsto atsiveria akys, jose įsižiebia liepsna
Kardas į ranką suranda sau kelią kol stojas mano broliai šalia

Stiprūs mes stovim karo šlovės norim, protėvių dvasia mumyse
Sustingdanti baimė sukausto mūs priešus, rakina jų kūnus narve

Mūsų riksmas garsus prasiskverbia pro šarvus ir paskandina jų valią
Jėgų kupini ir rįžto varomi žygiuojam pareikšt savo galią

Perkūno griaudimas, kai baigs lietus lijęs gulės jie kraujo ežere
Bėgs iš jų upės, varnai juos apsupę rėž iš jų kūnų mėsą

Kol jie miršta

Gūdžiais miškais, plačiom lygumom
Garsiai aidės jų kančios

Gal jų mirę broliai pamokys kitonis nebežengti daugiau čia
Kai apgintoj žemėj ir vėl prašvis saulė pajausim ramybę šalia

Narsios vėlės gražinusios taiką grįžta požemio vidun
Velinas sveikina kilnius karžygius su jų laimėtu karu